Nominal Forms
Infinitive:
spækkia; spækia
Past Participle:
spækter
Present participle:
Cognates
-
Indicative
Present
| iak;iæk | spækki; spækkir |
| þū | spækki; spækkir |
| han | spækki; spækkir |
| vī(r) | spækkom |
| ī(r) | spækkin |
| þē(r) | spækka |
Preterite
| iak;iæk | spækte |
| þū | spækte |
| han | spækte |
| vī(r) | spæktom |
| ī(r) | spæktin |
| þē(r) | spækto |
Conjunctive
Present
| iak;iæk | spække |
| þū | spække |
| han | spække |
| vī(r) | spækkom |
| ī(r) | spækkin |
| þē(r) | spækkin |
Preterite
| iak;iæk | spækte |
| þū | spækte |
| han | spækte |
| vī(r) | spæktom |
| ī(r) | spæktin |
| þē(r) | spæktin |
Imperative
| þū | spækki |
| vī(r) | spækkom |
| ī(r) | spækkin |
Verbs similar to 'spækkia'
slækkia,
spækia,
stækkia,
flækkia,
sænkia,
skælkia,
skænkia,
stænkia,
stærkia,
vækkia,
Etymology