(Ind. Present 1.sg.): satisfaciō
Infinitive:
satisfácere
Present participle:
satisfaciēns; satisfaciéntis
Future participle:
satisfactúrus
Gerund:
satisfaciéndum
Gerundive:
satisfaciéndus
Infinitive:
satisfácere
Perfect participle:
satisfactum
Present
| ego | satisfaciō |
| tū | satisfacīs |
| is | satisfacit |
| nōs | satisfacī́mus |
| vōs | satisfacī́tis |
| iī | satisfaciunt |
Imperfect
| ego | satisfaciḗbam |
| tū | satisfaciḗbās |
| is | satisfaciḗbat |
| nōs | satisfaciēbā́mus |
| vōs | satisfaciēbā́tis |
| iī | satisfaciḗbant |
I Future
| ego | satisfaciam |
| tū | satisfaciēs |
| is | satisfaciet |
| nōs | satisfaciḗmus |
| vōs | satisfaciḗtis |
| iī | satisfacient |
Perfect
| ego | satisfēcī |
| tū | satisfēcístī |
| is | satisfēcit |
| nōs | satisfēcimus |
| vōs | satisfēcístis |
| iī | satisfēcḗrunt |
Pluperfect
| ego | satisfḗceram |
| tū | satisfḗcerās |
| is | satisfḗcerat |
| nōs | satisfēcerā́mus |
| vōs | satisfēcerā́tis |
| iī | satisfḗcerant |
II Future
| ego | satisfḗcerō |
| tū | satisfḗceris |
| is | satisfḗcerit |
| nōs | satisfēcérimus |
| vōs | satisfēcéritis |
| iī | satisfḗcerint |
Present
| ego | satisfaciam |
| tū | satisfaciās |
| is | satisfaciat |
| nōs | satisfaciā́mus |
| vōs | satisfaciā́tis |
| iī | satisfaciant |
Imperfect
| ego | satisfácerem |
| tū | satisfácerēs |
| is | satisfáceret |
| nōs | satisfacerḗmus |
| vōs | satisfacerḗtis |
| iī | satisfácerent |
Perfect
| ego | satisfḗcerim |
| tū | satisfḗceris |
| is | satisfḗcerit |
| nōs | satisfēcérimus |
| vōs | satisfēcéritis |
| iī | satisfḗcerint |
Pluperfect
| ego | satisfēcíssem |
| tū | satisfēcíssēs |
| is | satisfēcísset |
| nōs | satisfēcissḗmus |
| vōs | satisfēcissḗtis |
| iī | satisfēcíssent |
| tū | satisfac |
| vōs | satisfacī́te |
| tū | satisfit |
| is | satisfit |
| vōs | satisfit |
| iī | satisfiunt |
Present
| ego | satisfiō |
| tū | satisfis |
| is | satisfit |
| nōs | satisfimus |
| vōs | satisfitis |
| iī | satisfiunt |
Imperfect
| ego | satisfiḗbam |
| tū | satisfiḗbās |
| is | satisfiḗbat |
| nōs | satisfiēbā́mus |
| vōs | satisfiēbā́tis |
| iī | satisfiḗbant |
I Future
| ego | satisfiam |
| tū | satisfiēs |
| is | satisfiet |
| nōs | satisfiḗmus |
| vōs | satisfiḗtis |
| iī | satisfient |
Perfect
| ego | satisfactus sum |
| tū | satisfactus es |
| is | satisfactus est |
| nōs | satisfactī sumus |
| vōs | satisfactī estis |
| iī | satisfactī sunt |
Pluperfect
| ego | satisfactus eram |
| tū | satisfactus erās |
| is | satisfactus erat |
| nōs | satisfactī erāmus |
| vōs | satisfactī erātis |
| iī | satisfactī erant |
II Future
| ego | satisfactus erō |
| tū | satisfactus eris |
| is | satisfactus erit |
| nōs | satisfactī erimus |
| vōs | satisfactī eritis |
| iī | satisfactī erunt |
Present
| ego | satisfiam |
| tū | satisfiās |
| is | satisfiat |
| nōs | satisfiā́mus |
| vōs | satisfiā́tis |
| iī | satisfiant |
Imperfect
| ego | satisfierem |
| tū | satisfierēs |
| is | satisfieret |
| nōs | satisfierḗmus |
| vōs | satisfierḗtis |
| iī | satisfierent |
Perfect
| ego | satisfactus sim |
| tū | satisfactus sīs |
| is | satisfactus sit |
| nōs | satisfactī sīmus |
| vōs | satisfactī sītis |
| iī | satisfactī sint |
Pluperfect
| ego | satisfactus essem |
| tū | satisfactus essēs |
| is | satisfactus esset |
| nōs | satisfactī essēmus |
| vōs | satisfactī essētis |
| iī | satisfactī essent |