måkå – Elfdalian verb conjugation

Elfdalian verb forms of måkå

Infinitive: måkå
Supine: måkåð

Indicative

Present

igmäkär
dumäkär
an;ą̊;eðmäkär
wįðmäkum
iðmäkið
diermåkå

Past

igmäkäð
dumäkäð
an;ą̊;eðmäkäð
wįðmäkäðum
iðmäkäðið
diermäkäð

Imperative

Sg.2mäkä
Pl.1mäkum
Pl.2mäkið

Etymology