klåkå – Elfdalian verb conjugation

Elfdalian verb forms of klåkå

Infinitive: klåkå
Supine: klåkåð

Indicative

Present

igkläkär
dukläkär
an;ą̊;eðkläkär
wįðkläkum
iðkläkið
dierklåkå

Past

igkläkäð
dukläkäð
an;ą̊;eðkläkäð
wįðkläkäðum
iðkläkäðið
dierkläkäð

Imperative

Sg.2kläkä
Pl.1kläkum
Pl.2kläkið

Etymology