skiuta – Old Swedish verb conjugation

Old Swedish verb forms of skiuta

Nominal Forms

Infinitive: skiūta
Past Participle: skutin
Present participle:

Cognates

-

Indicative

Present

iak;iækskiūter
þūskiūter
hanskiūter
vī(r)skiūtom
ī(r)skiūtin
þē(r)skiūta

Preterite

iak;iækskøt
þūskøtt
hanskøt
vī(r)skutum
ī(r)skutin
þē(r)skutu

Conjunctive

Present

iak;iækskiūte
þūskiūte
hanskiūte
vī(r)skiūtom
ī(r)skiūtin
þē(r)skiūtin

Preterite

iak;iækskuti
þūskuti
hanskuti
vī(r)skutum
ī(r)skutin
þē(r)skuti; skutin

Imperative

þūskiūte
vī(r)skiūtom
ī(r)skiūtin

Verbs similar to 'skiuta'

skipta, skita, skiula, skiuva, fliuta, giuta, kiusa, liuta, niuta, riuta,

Etymology

From Old Norse skjóta, from Proto-Germanic *skeutaną. See: Proto-Germanic '*skeutaną'.